Vasario 24 dieną mūsų gimnazijos IIg. bei IIIg. klasių mokiniai, lydimi lietuvių kalbos mokytojos A. Japertienės, lankėsi Lietuvių kalbos instituto muziejuje ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Antakalnyje. Išvyka skirta Lietuvių kalbos dienoms.

           Anksti rytą gerai nusiteikę išvykome į Vilnių.

           Pirma maršruto stotelė - Lietuvių kalbos institutas. Čia moksleivių laukė malonus siurprizas… Tikėjęsi nuobodžios paskaitos apie lietuvių kalbą, sulaukėme visiškai kitokio pobūdžio pažinties su savo gimtąja kalba. Sužinojome, jog ir kalba gali turėti savo muziejų ir ne šiaip kokį, bet ir išties įdomų! Galėjome susipažinti su daugybe sričių, susijusių su mūsų kalba: tiek su žodžių kilme, tiek su kalbininkais, tyrinėjančiais lietuvių kalbą visame pasaulyje. Ypač visiems patiko istorija apie vieną japoną, kuriam taip patiko pasaka ,,Eglė žalčių karalienė’’, jog jis savo sūnų nusprendė pavadinti Egle. Lietuvaičiams tai būtų kiek neįprastas sprendimas, ar ne? Vienas iš įdomesnių faktų, kuriuos sužinojome - tai, kad lietuvių gestų kalba turi kitokius ženklus, nei kitos kalbos, kad būti gestų kalbos vertėju - sudėtinga. Tuo galėjome įsitikinti, pabandę parodyti keletą frazių, kurias pademonstravo gidė. Gaila, kad pritrūko laiko padainuoti žemaitiškai…

           Po ekskursijos ir paskaitos lietuvių kalbos institute, nusiteikę dar smagiau, patraukėme visai netoliese esančios Šv. Petro ir Povilo bažnyčios link. Mokiniai galėjo laisvai vaikščioti po vieną gražiausių bažnyčių Lietuvoje. Dauguma liko sužavėti nuostabaus menininkų darbo. O kaip gi kitaip? Kone 2000 tūkstančiai statulų ir statutėlių, nuostabios koplytėlės ir kiekviena pasakojanti vis kitą istoriją! Labiau besidomintys pačia bažnyčios istorija ir menine puse drąsiai ėjo pas mokytoją A.Japertienę su klausimais, į kuriuos ji mums atsakė.

           Po ekskursijos, pasisėmę naujų žinių ir įspūdžių, grįž ome į mokyklą. O įspūdžiais dalijomės su draugais.